Simono Daukanto Sankt Peterburgo ortografija (1834–1846) (3531)

Simono Daukanto Sankt Peterburgo ortografija (1834–1846) skirta Simono Daukanto didžiosios dalies Sankt Peterburgo laikotarpio lietuviškų rankraščių ir spaudiniųrašybos analizei. Tai ankstesnės monografijos SimonoDaukanto Rygos ortografija (1827–1834) tęsinys, penkiųpirmųjų Daukanto knygų bei daugiau kaip 20 didesnių armažesnių jo rankraščių rašybos tyrimas.

Naujas grafochronologijos metodas pagal grafemų keitimotendencijas leido patikslinti daugelio Daukanto rankraščiųrašymo laiką. Identifikuoti keturi pagrindiniai Daukantorašybos etapai Sankt Peterburge: 1) Sankt Peterburgopradžios ortografijos lūžis (apie 1835–1836 m. I pusę), 2) Spaudinių ortografijos lūžis (apie 1836 m. II pusę–1838 m.), 3) Patarlių ortografijos lūžis (apie 1838–1841 m.) irpats stabiliausias – 4) Sostinės ortografija (apie 1841–1845 m.). Daukanto rašyba labai išsiskyrė iš lietuvių kalbosortografijos tradicijų, savitumu Daukantas siekė koduotitautos identiteto unikalumą, rašybai suteikti simboliniosvorio. Nustatytas Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos poveikistam tikroms Daukanto rašybos pateikimo formoms. Atskleistas platus bendras kultūrinis Daukanto darbas suMotiejumi Valančiumi Sankt Peterburge – ten jie buvosusikūrę praktinę Žemaičių akademiją, kartu dirbo priežemaitiškų istorinių, religinių ir smulkiosios tautosakostekstų.